Entertainment

Kaip Rusija įsitvirtina okupuotose Ukrainos teritorijose

„Mes neketiname keisti režimo Ukrainoje, tai sakėme daug kartų. Norime, kad ukrainiečiai patys nuspręstų, kaip jie nori gyventi. Norime, kad žmonės turėtų pasirinkimo laisvę“, – balandžio viduryje „India Today“ sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Kovo pabaigoje Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas patikino užsienio žurnalistą – tąkart tai buvo CNN korespondentas: „Okupacija nėra vienas iš mūsų užsibrėžtų tikslų“.

Iš esmės jie tiesiog pakartojo paties Vladimiro Putino pažadą, duotą vasario 24-osios naktį, kai jis savo grėsmingame televizijos kreipimesi į rusus paskelbė, kad prasidėjo karas su Ukraina: „Mūsų planuose nėra Ukrainos okupacijos. Niekam neketiname nieko primesti jėga“.

Tuo pat metu, pavyzdžiui, Centrinės karinės apygardos kariuomenės vado pavaduotojas Rustamas Minekajevas, balandį kalbėdamas Sverdlovsko srityje vykusiame gynybos pramonės atstovų susitikime, netikėtai atsivėrė ir pareiškė, kad antrojo Rusijos invazijos į Ukrainą etapo tikslas bus sukurti koridorių nuo Krymo iki Padniestrės ir Donbaso sienų. Iš tikrųjų tai yra Ukrainos pietų užgrobimas.

Šis pareiškimas atitinka tai, ką ekspertai ir Ukrainos valdžios institucijos anksčiau yra sakę apie tikruosius Kremliaus tikslus. Prezidentas Volodymyras Zelenskis Rusijos karius užgrobtose teritorijose vadina tik okupantais.

„Okupantai manė, kad gali atjungti ukrainiečius nuo televizijos, nutraukti ryšius, atimti maisto produktus, atjungti elektrą, šilumą. Jie manė, kad tai privers ukrainiečius paklusti, wager web jei atimsite iš mūsų deguonį, mes kvėpuosime pilna krūtine, kad pasakytume: „Šalin iš mūsų žemės!““, – sakė V.Zelenskis.

Balandžio pabaigoje Rusijos kariai užėmė dalį pietų ir pietryčių Ukrainos, įskaitant tokius miestus kaip Berdianskas, Melitopolis, Chersonas ir Enerhodaras. Nepriklausomi žurnalistai ten patiria didelį spaudimą, tačiau tai, ką apie gyvenimą šiuose miestuose rašo prorusiški puslapiai, smarkiai prieštarauja V.Putino, S.Lavrovo ir D.Peskovo pažadams.

Nuotr. iš socialinių tinklų/Rusijos kariai prie Chersono

Nuotr. iš socialinių tinklų/Rusijos kariai prie Chersono

Kas įtraukta į projektą „Pietų placdarmas“

Vasario pabaigoje Rusijos kariuomenė užėmė Berdianską, o kovo pradžioje – Melitopolį, Chersoną ir Enerhodarą. Mariupolis buvo užimtas dar balandžio mėnesį, tačiau ne iki galo: Ukrainos kariai ir toliau laiko pozicijas gamyklos „Azovstal“ teritorijoje.

Kovo 8 d. „Telegram“ buvo užregistruotas kanalas „Novyj Melitopol“, kovo 9 d. – „Berdiansk Zavtra“, kovo 16 d. – „Chersonskij vestnik„, kovo 24 d. – „Energodar segodnia“. Kanalai nurodo vienas į kitą, tačiau yra vienas visus regionus vienijantiskanalas – tai projektas „Južnyj placdarm“ (Pietų placdarmas), arba „Juginformburo“.

Šių projektų šaknys siekia Rusiją.

„Južnyj placdarm“ turi interneto svetainę, užregistruotą kitą dieną po karo pradžios, vasario 25-ąją. Iš pradžių ji buvo įsikūrusi Rusijos prieglobos paslaugų teikėjo „Beget“ iš Sankt Peterburgo serveriuose, wager vėliau persikėlė į amerikiečių „Cloudflare“, kuri leidžia paslėpti tikruosius svetainės savininkus. Projekto kontaktinis el. paštas susietas su rusiškais mobiliojo ryšio numeriais, kurie naudojami Sibire.

„Južnyj placdarm“ turi Rusijos aneksuoto Krymo valdžios palaikymą. Pavyzdžiui, jo korespondentas, Krymo aplinkosaugos aktyvistas ir tinklaraštininkas Sergejus Dubovikas ne kaartą ėmė interviu iš Krymo valdininkų.

„Tiesą sakant, aš nežinau jų šaltinių. Aš, taip sakant, esu savanoris ir nežinau, kas jį finansuoja“, – sakė jis BBC. „Južnyj placdarm“ į BBC užklausą neatsakė.

Ukrainos kanalai nustojo transliuoti užgrobtose teritorijose – vietoj to Ukrainos piliečiai kviečiami žiūrėti Rusijos kanalus, įskaitant „Krym-24“. Pastarasis transliuoja specialius naujienų biuletenius, skirtus užgrobtoms teritorijoms, dvigubu pavadinimu „Chersonas-24“ – „Zaporožė-24“. Nors pati Zaporižia nėra užimta Rusijos kariuomenės.

„Ačiū [Krymo vadovui] Sergejui Aksionovui, be jo to nebūtų buvę“, – komentavo šių naujienų blokų pasirodymą buvęs Ukrainos parlamento narys Olegas Cariovas, kuris 2014 m. pabėgo į Rusiją.

Transliacijos taip pat dubliuojamos minėtais „Telegram“ kanalais, matyt, tiems, kurie nežiūri televizijos.

BBC ištyrė, kaip šiuose naujienų reportažuose buvo vaizduojamas gyvenimas okupuotose Ukrainos teritorijose.

Kokie yra okupuotų teritorijų pavadinimai

„Sveiki, šioje „Novosti 24“ laidoje pateiksime naujausius įvykius išlaisvintose Ukrainos teritorijose“, – skelbiama, pavyzdžiui, balandžio 20 d. įžanginėje naujienų skiltyje.

„Išlaisvintos teritorijos“ nėra atstitiktinė frazė. Taip prorusiškose medijose vadinamos okupuotos Ukrainos teritorijos. Ne visada nurodoma, nuo ko konkrečiai jos buvo „išlaisvintos“. Tačiau kartais paaiškinama, kad turimi omenyje tam tikri „nacionalistai“.

Socialinių tinklų nuotr./Chersonas

Socialinių tinklų nuotr./Chersonas

„Pavasario nuotaika ir šeimos išvykos. Iš nacionalistų išlaisvintas Berdianskas gyvena taikų gyvenimą. Verslininkai tiesia „maisto tiltą“ su Krymu, o gyventojai ruošiasi švęsti Pergalės dieną. Jie surengė šeštadienio talką prie Amžinosios ugnies, kuri buvo uždegta atvykus Rusijos kariuomenei“, – taip skamba balandžio 21 d. naujienų siužeto įžanga.

Iš pasakojimo neįmanoma įvertinti Berdiansko gyventojų nuotaikų: išskyrus pagyvenusią moterį, niekas iš paprastų žmonių nekalbėjo su korespondente iš Krymo Margarita Semeniuk. Interviu davė tik administracijos darbuotojai ir viena verslininkė, tačiau stovėjo nugara į kamerą.

Kaip jie keičia Ukrainos simbolius

Viena iš dažniausiai besikartojančių siužetų – Ukrainos valstybinių simbolių pakeitimas rusiškais, o tai vėlgi prieštarauja Kremliaus tezei, kad okupacijos plano nėra. Be to, sprendžiant iš naujienų pranešimų, tai daro ne vietos gyventojai, o Rusijos kariuomenės ar „Rosgvardijos“ kovotojų kariai.

Pavyzdžiui, balandžio 21 d. Ukrainos vėliava buvo nuimta Chersono srities kaime Kazokų stovyklos. „Južnyj placdarm“ paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip civilinius drabužius vilkintis vyras numeta vėliavą ant žemės, o paskui pakabina Rusijos vėliavą. Procesą stebi karine uniforma vilkintis vyras.

Kitose vietovėse Ukrainos vėliavas nuėmė patys Rusijos kariškiai: pavyzdžiui, Novovasiljevkos gyvenvietėje ir Primorsko mieste Zaporižios srityje (balandžio 12 d. ir balandžio 23 d.), Skadovske Chersono srityje (balandžio 15 d.).

Ukrainos vėliava buvo nukabinta pagrindinėje Berdiansko aikštėje per humanitarinės pagalbos dalijimą. „Dalijant maistą, vietos gyventojų prašymu humanitarinio konvojaus nariai nuo pagrindinio miesto stiebo nuėmė Ukrainos vėliavą. Tolumoje web girdėjosi plojimai“, – teigiama vietiniame prorusiškame kanale. Tačiau nei pačių prašymų, nei plojimų nesigirdi: vėliavą nuima rusų kareiviai su automatais.

Nuotr. iš „Južnyj placdarm“ telegram kanalo/prie įvažiavimo į Rusijos okupuotą Geničesko miestą išpiešta Rusijos vėliava

Nuotr. iš „Južnyj placdarm“ telegram kanalo/prie įvažiavimo į Rusijos okupuotą Geničesko miestą išpiešta Rusijos vėliava

Šlovės alėjoje Chersone, kur virš administracinių pastatų taip pat plevėsuoja Rusijos vėliava, Rusijos „Rosgvardijos“ kovotojai iškėlė „Pergalės vėliavą“ – vėliavos, kuri 1945 m. buvo iškelta virš Vokietijos Reichstago, kopiją. Jie ne tik ją pakabino, wager web ir ėmėsi saugoti.

Sargybiniai buvo pastatyti neatsitiktinai. Dieną prieš tai prorusiški aktyvistai – retas pavyzdys – jau buvo pakabinę „Pergalės vėliavą“, wager kažkas ją greitai nuėmė. Tai ne vienintelis toks atvejis: Rusijos trispalvė dingo ir Akimovkoje, Zaporižios srityje. Tai padaręs asmuo buvo surastas: paaiškėjo, kad tai buvo vietos gyventojas, kuris buvo priverstas atsiprašyti per kamerą.

Vis dažniau kalbant apie užgrobtas Ukrainos teritorijas vartojamas terminas „civilinė-karinė administracija“.

Du BBC pašnekovai iš Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo karo akademijos, kurie prašė neminėti jų pavardžių, sakė, kad terminas „civilinė-karinė administracija“ jiems buvo nežinomas. „To nėra jokiuose teisės aktuose, iki šio pavasario niekada nebuvau girdėjęs tokios frazės“, – pabrėžė vienas iš jų.

Nepaisant to, terminas „civilinė-karinė administracija“ vartojamas web Rusijos televizijos Pirmojo kanalo reportažuose.

Svarbiausias būdvardis šiame termino žodžių junginyje yra „karinis“: atrodo, kad vietos valdžios institucijos, kurias Rusija bando įsteigti vietoje, yra pavaldžios kariniams komendantams.

Kodėl „civilinė ir karinė administracija“ yra okupacija

Kaip ir 2014 m., okupuotose Ukrainos teritorijose atsirado „liaudies merų“. Tačiau, skirtingai nei 2014 m., nebuvo jokių visuotinių susirinkimų, kuriuose jie būtų paskirti – atrodo, kad naująją civilinę valdžią paskyrė kariškiai. Dabartinė miesto vadovybė beveik nebendradarbiauja.

Dėl to, pavyzdžiui, Melitopolio „liaudies mere“ tapo Galina Danilčenko, buvusi vietinės gamyklos buhalterė ir prorusiškų partijų atstovė vietos miesto taryboje. Berdianskui dabar vadovauja kalnakasybos inžinierius Aleksandras Saulenka, o Enerhodarui – Zaporižios atominės elektrinės vyriausiasis inžinierius ir miesto tarybos narys Andrijus Ševčykas.

Chersono srities „vicegubernatoriumi“ vadinamas Kirilas Stremušovas – tai vietos politikas, vienas iš Ukrainos judėjimo prieš skiepus nuo koronaviruso lyderių, kuris 2019 m. buvo įtariamas prisidėjęs prie išpuolio prieš Chersono laikraščio redakciją naudojant ašarines dujas ir trauminius ginklus.

Pasak BBC šaltinio, okupuotame Chersone ilgai dirbo mero Igorio Kolychajevo vadovaujama Ukrainos administracija, kuri tik „sprendė buitinius ir komunalinius klausimus“. Tačiau balandžio 25 d. vakare į pastatą įžengė ginkluoti vyrai, išvarė visus ten buvusius, atėmė raktus ir pastatė ginkluotus sargybinius.

 Berdianskui dabar vadovauja kalnakasybos inžinierius Aleksandras Saulenka

Berdianskui dabar vadovauja kalnakasybos inžinierius Aleksandras Saulenka

„Išvykau 19.45 val. – virš rotušės vis dar plevėsavo Ukrainos vėliava“, – rašė I.Kolychajevas. Balandžio 26 d. rytą vėliavos nebebuvo, pranešė „Južnyj placdarm“.

Projekto telegram kanaluose reguliariai skelbiami „liaudies merų“ pranešimai apie dienos darbus.

„Dirbame, įtikinėjame, sakome, kad reikia atidaryti mokyklas, kad vaikai turi mokytis“, – apgailestavo A.Saulenka, balandžio 17 d. stovėdamas priešais kamerą kažkokiame viešame sode. Jis kalbėjo apie mokytojus, kurie nenori atnaujinti mokymo proceso okupuotose teritorijose. Nors Krymo vadovas S.Aksionovas jau pažadėjo, kad ukrainietiškų mokyklų mokytojai pusiasalyje bus perkvalifikuoti dirbti pagal Rusijos standartus.

BBC pašnekovai iš Chersono, Berdiansko ir Kachovkos sako, kad jų vaikai mokosi nuotoliniu būdu, nes daugelis mokytojų ne tik nenori tęsti mokslo pagal naujas taisykles, wager ir tiesiog išvyko.

Kartu su „liaudies merų“ atsiradimu užgrobtuose miestuose pradėjo veikti karinės komendantūros, tačiau iš pradžių jų veikla nebuvo labai reklamuojama, rašo BBC. Dabar jų egzistavimas neslepiamas: jie kartu su „liaudies merais“ sujungti į savotišką „civilinę-karinę administraciją“: Ok.Stremušovas kartais jau vadinamas ne „vicegubernatoriumi“, o „Chersono srities civilinės-karinės administracijos pirmininko pavaduotoju“.

Melitopolyje taip pat veikia „civilinė-karinė administracija“ – ta pati naujienų agentūra „Krym-24“ papasakojo, kaip su jos pagalba ūkininkas iš Akimovkos kaimo Zaporižios srityje gavo saulėgrąžų sėklų siuntinį. Galiausiai ši sąvoka web mirgėjo valstybinėje agentūroje TASS, kur buvo paskelbtas interviu su Kachovkos karinės-civilinės administracijos pavaduotoju, buvusiu prorusiškos partijos deputatu Pavlo Filipčiuku.

Tačiau TASS pranešime „civilinė-karinė Kachovkos administracija“ kol kas apibūdinama kaip „laikina“.

„Atsistatydinus merui, visa mūsų administracija išsisklaidė, o aš buvau paskirtas laikinosios karinės-civilinės administracijos vadovu“, – balandžio 19 d. interviu TASS sakė P.Filipčiukas.

Kas tiksliai jį „paskyrė“, jis nenurodė, wager panašu, kad tai Rusijos kariuomenė. Juk būtent karo komendantas, pavyzdžiui, paskyrė „Berdiansko merą“.

Pagrindinė valdžia mieste yra kariškių rankose: pavyzdžiui, vienas iš „Južnyj placdarm“ kanalų be jokių abejonių paskelbė karinio komendanto pulkininko A.Bardino įsakymą, kuriuojis paskyrė iš karto keturis Berdiansko mero pavaduotojus, iš kurių trys 2010-ųjų pradžioje dirbo vietos administracijoje.

Melitopolyje pagrindiniame miesto administraciniame pastate – rajono administracijos pastate – įsikūrė naujoji civilinė-karinė administracija. Karo komendantūra įsikūrusi valstybinės kelių policijos pastate. Tačiau „liaudies merė“ G.Danilčenko gavo patalpas tik miesto Ševčenkos kultūros namuose, o tai gana iškalbingai rodo jos vietą okupacinėje hierarchijoje.

„Energoatom“ telegram kanale paskelbta nuotr./Protestas Enerhodare

„Energoatom“ telegram kanale paskelbta nuotr./Protestas Enerhodare

Kaip rublis įvedamas okupuotose teritorijose

Balandžio 19 d. laikraštyje „Chersonskij vestnik“ pasirodė vaizdo įrašas, kuriame „karinės-civilinės administracijos vadovo pavaduotojas“ Ok.Stremušovas kalbasi su moterimi, prekiaujančia daržovėmis Chersono turguje.

„Jei tai kainuoja 30 grivinų, kiek tai kainuotų rubliais?“ – klausia jis, rankose laikydamas kopūsto galvą.

„Na, nežinau“, – sąžiningai atsako moteris.

„Ar tai kainuotų 80 ar 90 rublių?“ – Ok.Stremušovas toliau spaudžia, wager moteris vėl išskėtė rankas.

„Nieko. Greitai persiorientuosite“, – pažada jis.

Balandžio pabaigoje pokalbyje su „RIA Novosti“ Ok.Stremušovas pareiškė dar garsiau: nuo gegužės 1 d. jis pažadėjo, kad Chersono srityje grivina ir rublis bus naudojami vienodai, o vėliau sritis esą visiškai pereis prie atsiskaitymų rubliais.

Rublis kaip mokėjimo priemonė – nuolatinis pasakojimų apie gyvenimą okupuotuose miestuose leitmotyvas. Rusijos valiuta čia skverbiasi keliais būdais.

Viena iš jų – vienkartinė 10 000 rublių išmoka pensininkams ir valstybės tarnautojams. Remiantis oficialiais pranešimais, ši išmoka bus išmokėta kaip humanitarinė pagalba iš Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos.

Kitas būdas – prekyba su Krymu, kurią aktyviai skatina tiek Krymo, tiek okupacinė valdžia.

„Kairiajame Chersono regiono krante noksta braškės. Chersono braškės bus nekantriai laukiamos Kryme. Gegužės mėnesio švenčių proga pusiasalyje laukiama turistų antplūdžio. Taigi uogos tikrai bus paklausios“, – sakė, pavyzdžiui, „Cherson-24“ vedėjas.

Tačiau kol kas dėl to rublio pinigų pasiūla visur nepadidėjo – tai pripažįsta web okupacinė valdžia. „Grivinos daugiausia [naudojamos] todėl, kad kol kas nėra pakankamai rublių. Rubliai atsiranda tik tada, kai ūkininkai eksportuoja produktus, juos parduoda ir parsiveža šiek tiek rublių. Bet dažniausiai jie jų į apyvartą neišleidžia, o taupo, nes nežino, kas bus rytoj“, – prisipažino TASS karinės-civilinės administracijos Kachovkoje vadovas P.Filipčiukas.

„Mieste yra rublių, wager jie dar nėra laisvoje apyvartoje, – BBC pasakojo vienas Chersono verslininkas, kuris saugumo sumetimais prašė neminėti jo pavardės. – Tačiau apie tai nuolat kalba prorusiška žiniasklaida. Atrodo, bando pripratinti“. Jis mano, kad rublis bus įvestas pagal apsišaukėliškoje Donecko liaudies respublikoje išbandytą schemą, o tam reikia visavertės kolaborantinės administracijos ir jai pavaldaus banko.

Kitas Chersono gyventojas pasakojo, kad keliose miesto vaistinėse buvo pilna „Krymo vaistų“ – matyt, atvežtų per pastaruosius du mėnesius. Prie šių vaistinių nusidriekė ilgos eilės, tačiau jos vis dar pardavinėja vaistus už grivinas.

Kaip okupacinės valdžios institucijos daro spaudimą verslui

Naujoji valdžia bando daryti spaudimą verslui. Melitopolio verslininkas, pagrindinis leidyklos „MV Holding“ savininkas Michailas Kumokas sako, kad jo mieste verslininkai yra grobiami: „Juos pagrobia, kad priverstų sumokėti 10 ar 20 proc. nuo verslo pajamų, priverčia atnaujinti verslą, arba, priešingai, bando jį atimti“.

Kovo pabaigoje buvo kreiptasi į patį M.Kumoką. „Iš pradžių jie man paskambino ir pasakė, kad išsivežė tris mūsų žurnalistus. Padariau išvadą, kad jie netrukus ateis pas mane – ir jie atėjo. Jie neišlaužė durų, matyt, nebuvo reikalo rodyti agresiją, wager kai prie tavęs prieina penki ginkluoti žmonės, viskas akivaizdu“, – prisimena jis.

Michailas su žmona ir dukra buvo nuvežti į rajono administracijos pastatą. Jie buvo atskirti, iš jų buvo atimti visos ryšio priemonės ir jie bendravo atskiruose kabinetuose.

„Žinoma, buvo moralinis spaudimas, jie sakė: „tu nenori, kad tavo dukra turėtų problemų“, o dukrai – „tu nenori, kad tavo tėvai turėtų problemų“. Jie nedarė griežto spaudimo, wager aiškiai leido suprasti, kad tai visiškai įmanoma, – sako verslininkas. – Jie nenusiėmė balaklavų, paklausiau, ko jūs bijote, priešais jus sėdi pensininkai – jie sakė, kad taip ir turi būti“.

Iš M.Kumoko buvo pareikalauta bendradarbiauti ir web pažadėta finansinė pagalba, jei prireiktų. Jis atsisakė, buvo priverstas pasirašyti pasižadėjimą „nedalyvauti politinėje veikloje“ ir buvo paleistas.

Jo bendrovė uždarė „Melitopolskije vedomosti“ interneto svetainę ir sustabdė laikraščio spausdinimą. „Mūsų spausdinimo įranga sėkmingai sugedo ir vargu ar bus suremontuota iki okupacijos pabaigos“, – sako M.Kumokas.

Tačiau tai nesutrukdė naujajai valdžiai išleisti suklastotą „Melitopolskije vedomosti“ numerį. „Vieną iš jų laikiau rankose, tokio šlamšto nesame matę web blogiausiais laikais, – sako M.Kumokas, – keturi puslapiai juodo prasto šrifto, wager atrodo, kad yra mūsų logotipas“.

Pirmojo numerio viršelyje – „merės“ Galinos Danilčenko portretas, viduje – jos interviu, o tarp „naudingų adresų“ – karinės komendantūros ir „karinės-civilinės administracijos“ adresai.

Kai kurie pagrobti verslininkai grįžta, o kai kurie vis dar nerandami.

Planai dėl tolesnių ekonominių žingsnių galėjo būti atskleisti Melitopolio civilinės ir karinės administracijos viešajame forume, sukurtame dar kovo pradžioje, kai sąvokos „civilinė ir karinė administracija“ beveik niekas nevartojo.

Jis turi tik 16 prenumeratorių ir keletą pranešimų, iš kurių pirmasis, paskelbtas kovo 9 d., yra išsami „sudėtingų finansinių ir ekonominių priemonių, skirtų Rusijos Federacijos kontroliuojamų Ukrainos regionų ekonominiam vystymuisi, programa“.

Programa buvo parašyta sudėtinga biurokratine kalba ir iš esmės buvo panaši į kitus panašius Rusijos valdžios institucijų dokumentus. Tai buvo išdėstyta ir laikraštyje, kurį Melitopolio okupacinė valdžia leido mieste su vietinio laikraščio „Melitopolskije vedomosti“ pavadinimu.

Melitopolio karinės ir civilinės administracijos kanale paskelbtoje programoje siūloma atsiskaitymus už dujas gyventojams ir pramoniniams vartotojams konvertuoti į rublius, nurašyti visas paskolų skolas, sumažinti komunalinių paslaugų kainas Rusijos pasienio regionams, atleisti nuo mokesčių visus nukentėjusius nuo apšaudymo, o gimdymo išmokas nustatyti web 93570 rublių – ne grivinų. Ši suma, jei ji tikra, yra daugiau nei penkis kartus didesnė nei panašios išmokos Maskvoje.

Socialinės apsaugos priemonės taip pat apima pinigines išmokas ir pašalpas rinkimų komisijų nariams. Tokios priemonės, jei ji iš tiesų numatoma, gali prireikti, jei Rusijos valdžia 2014 m. bandys surengti „referendumus“.

„Apie referendumą nuolat skleidžiama informacija, – sako Chersono verslininkas, teikiantis humanitarinę pagalbą miesto gyventojams. – Jie verčia komunalininkus valyti miestą. Per du mėnesius žmonės išalko, todėl pradėjo imti Krymo humanitarinę pagalbą. Nėra nei darbo, nei pinigų, o atsargos baigėsi. Negalime pamaitinti viso miesto, jau dabar per dieną pamaitiname 400 žmonių. Jie filmuoja vaizdo klipą, kuriame minios žmonių, norinčių gauti humanitarinę pagalbą, kalba apie tai, kad gyvenimas Chersone pagaliau nurimo, miestas tvarkomas, Rusijos kariuomenė maitina gyventojus“.

Kaip vietos gyventojai protestuoja prieš okupaciją

Kovo ir balandžio mėnesiais Berdiansko, Chersono, Melitopolio ir Kachovkos gyventojai rengė mitingus prieš Rusijos okupaciją. Balandžio pradžioje per mitingą Chersone liudininkai girdėjo šūvius, tačiau nežinoma, ar jie buvo paleisti į orą, ar į minią.

BBC pašnekovai šiuose miestuose teigia, kad prieš okupaciją nukreiptų mitingų dabar beveik nėra. Paskutinis mitingas Chersone įvyko balandžio 10 d., – BBC pasakojo vietinis verslininkas, saugumo sumetimais prašęs neminėti jo pavardės Prie Taraso Ševčenkos paminklo išėjo 25 žmonės: „Tuoj pat atvažiavo sulaikymo automobiliai ir paskelbė, kad išsklaidys žmones, jei jie patys neišsiskirstys“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Protestas Chersone

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Protestas Chersone

„Nuo pat pradžių dalyvavau visuose mitinguose, – sako moteris iš Berdiansko, kuri saugumo sumetimais prašė neminėti jos pavardės. – Tačiau balandžio pradžioje tapo gana baugu. Pirma, girdėjome apie šūvius Chersone, antra, nors anksčiau kariškiai buvo mažiau pastebimi, dabar jie gali sustabdyti gatvėje ir patikrinti telefoną; kartą mano vyrą per dvidešimt minučių nuo mūsų namų iki jo tėvų namų apieškojo tris kartus“.

Moteris pasakoja apie pagrobimą, pateikdama savo kaimyno, buvusio ukrainiečių kareivio, 2014-2015 m. dalyvavusio karinėse operacijose Rytų Ukrainoje, pavyzdį. Pasak jos, jis buvo žiauriai sulaikytas – durys buvo išlaužtos, o iš buto jis buvo tiesiog išneštas su juodu maišu ant galvos. „Mes iššokome į lauką nuo triukšmo – visi buvo įstumti atgal į savo butus, man asmeniškai buvo taip durta automatu, kad negalėjau kvėpuoti“, – sako ji.

Kitas Chersono gyventojas sako, kad į nedidelius mitingus eina tik „žmonės, kurie negyvena namuose“ ir slepiasi pas pažįstamus, nes mitingų dalyviai sulaikomi ne tik mitinguose, wager ir po jų, namuose.

Taip nutiko Melitopolyje su vietos rajono tarybos vadovu. Kovo 12 d. Serhijus Priyma dalyvavo mitinge, kuriame reikalavo paleisti anksčiau sulaikytą Melitopolio merą Ivaną Fiodorovą. Kitą dieną į Priymos namus atėjo 10 žmonių su ginklais, apieškojo jo butą ir išsivedė jį su juodu maišu ant galvos.

Serhijaus sūnus Vladas Priyma pasakojo, kad nuo kovo 13 d. jo motina vaikščiojo ratu „karinė komendantūra – buvęs gynybos ministerijos pastatas – buvusi rotušė – buvęs policijos departamentas“. Šiuose pastatuose dabar gyvena kariškiai, tačiau jie nėra niekaip oficialiai pažymėti.

Dvi savaites kasdien rašydama pareiškimus apie vyro pagrobimą, Natalija Priyma pasiekė Melitopolio karinį komendantą. Vyro vardas mieste nežinomas, jis jai neprisistatė. Pasak Vlado Priymos, karo komendantas jo motinai pasakė, kad Sergejų Priymą paėmė ne kariškiai, o „aukštesni žmonės“. Vladas daro prielaidą, kad tai yra FSB.

Šeima taip pat bandė pasikalbėti su civilinėmis institucijomis, ypač su buvusiu Serhijaus Priymos pavaduotoju Andrejumi Situga, kuris dabar dirba vietoj jo. Jis sakė, kad vyras padarė „neteisingą sprendimą“, wager pažadėjo pabandyti padėti jį surasti.

Vladas Priyma sako, kad tuo nelabai tiki, „nes Melitopolyje civiliai gyventojai nieko nesprendžia, jie tiesiog buvo pastatyti kaip pėstininkai“.

Telegram kanalų, skaičiuojančių dingusius okupuotų teritorijų gyventojus, duomenimis, digusiųjų jau yra šimtai.

Pasak BBC pašnekovų, yra ir tokių, kurie atvirai remia naująją valdžią. „Chersone mažai jaunų žmonių, tai pensininkų miestas, – sako vienas Chersono verslininkas. – O šie žmonės sako: „Okupantai nėra jau tokie okupantai, Putinas juos privertė“. Tai žmonės, kurie yra įpratę būti pavaldūs įvairioms įstaigoms, jiems tinka visi šie nauji dariniai“.

Yra ir tokių, kuriems valdžia nerūpi: jie tiesiog nori, kad „viskas baigtųsi“, – sako Berdiansko gyventoja. „O tie, kurie yra prieš, labai bijo. Jei žinai, kad po wager kokio pasirodymo prie tavęs prieis žmonės su ginklais, tu nekalbėsi“, – priduria ji.




Source hyperlink

Leave a Reply

Your email address will not be published.

close