Sports

Čempionai ne tik aikštelėje: kaip Volkovas išgabeno Ukrainos vaikus pas Marčiulionį / Naujienos

Vasario 24 dieną Rusijai užpuolus Ukrainą milijonai žmonių atsidūrė mirtiname pavojuje – karo lauke. Daugelis ukrainiečių liko be namų, maisto ar vandens ir wager kokia kaina siekė pabėgti iš rusų siaubiamos tėvynės. Lietuvos žmonės greitai sureagavo į tai ir pasiūlė Ukrainos žmonėms įvairią paramą bei apgyvendinimą. Ne išimtis ir legendinis krepšininkas Šarūnas Marčiulionis.

Būtent lietuvis padėjo savo buvusiam komandos draugui Sovietų Sąjungos rinktinėje, ukrainiečiui Aleksandrui Volkovui, su kuriuo 1988-aisiais iškovojo olimpinį auksą Seule.

Volkovas Ukrainoje finansuoja krepšinio akademiją, kurioje krepšinio paslapčių mokosi apie 90 vaikų, tačiau atėjus karui susidūrė su dilema, kur išgabenti juos, kad būtų saugūs? Stoti į karo frontą berniukai buvo per jauni.

Vienas pirmųjų pagalbos ieškančio Volkovo skambučių prasidėjus buvo Marčiulioniui.

„Tai buvo paprasta. Paklausiau: „Šarūnai, ar gali man padėti?“ – „Sports Illustrated“ pasakojo ukrainietis.

Kai vasario 24 d. prasidėjo Rusijos invazija, Volkovas pats ėmė ginklą į rankas, wager taip pat norėjo padėti kitiems pasiekti saugumą. Kai jis paskambino lietuviui, Volkovas skubėjo kalbėti, tačiau likusios sakinio dalies Marčiulioniui internet nereikėjo išgirsti.

„Žinoma, – atsakymą prisiminė Marčiulionis. – Kuo galiu padėti?“

Volkovas paaiškino situaciją. Berniukų grupei, gimusiai 2006 m., reikėjo prieglobsčio. Ar Marčiulionis galėtų jais pasirūpinti?

Marčiulionis nedvejodamas sutiko. Taigi, devyni 15 ir 16 metų Ukrainos krepšininkai sulindo automobilius ir išvyko į Vilnių. Kai kuriuos lydėjo mamos, kiti atsisveikindami apkabino savo tėvus, nežinodami, kada kitą kartą susitiks. Jie išvyko iš Ukrainos, važiavo per Lenkiją ir įvažiavo į Lietuvą. Marčiulionis pasitiko pabėgėlius.

Marčiulionis įrengė būstą atvykusiems ukrainiečiams ir pradėjo juos įtraukinėti į visuomeninį gyvenimą: rado mokyklas, skatino žaisti krepšinį, kad galėtų išsivalyti galvą ir mažiau galvoti apie baisumus, vykstančius namuose. Komunikuodamas su Marčiulionu, vaikams padėjo ir Arvydas Sabonis.

Į Lietuvą pabėgo ir vienas talentingas jaunuolis – 15-metis 190 cm ūgio gynėjas Semionas Plačkovas, kurio mėgstamiausias žaidėjas – Majamio „Heat“ snaiperis Tyleris Herro. 

Padedamas Volkovo, Plačkovas kartu su mama, dviem broliais ir seserimis iš Ukrainos išvyko į Lietuvą. Jie planavo vykti į Vilnių, kur laukė Marčiulionis ir kiti jo komandos draugai, tačiau planai pasikeitė ir šeimyna patraukė į Kauną, kur yra įsikūrusi „Tornado“ krepšinio mokykla, taip pat turinti sąsajų su Saboniu.

Kovo 3-ąją Plačkovas su šeima patraukė į Varšuvą, kur vietoje 10 valandų dėl milžiniškų kamščių keliavo 5 dienas. 

„Jie suteikė mums maisto, butą ir vietą komandoje“, – sakė Plačkovas.

Kaune prie Plačkovo prisijungė trys komandos draugai iš Kyjivo. Jie kartu lanko devintą klasę vietinėje Kauno mokykloje, kasdien mokosi lietuvių kalbą ir žaidžia toje pačioje komandoje.

„Man patinka treneris. Man patinka sporto salė. Krepšinio lygis labai aukštas. Man čia viskas patinka. Viskas čia puiku“, – džiaugėsi 15-metis.

Kalbėdamasis su „Sports Illustrated“, Volkovas pasidžiaugė, jog prasidėjus karui sulaukė didžiulio palaikymo.

„Niekada nenumačiau, kad sulauksime tokios didžiulės paramos. Sulaukiu skambučių iš viso pasaulio. Niekada gyvenime nesulaukiau tiek daug skambučių. Paskambino kai kurie draugai, su kuriais tikrai nekalbėjau 20 ar 30 metų. Jie man paskambino ir pasiūlė wager kokią pagalbą… Ir neįsivaizduojate, kiek vaikų ir tėvų siunčia man padėkas“, – pasakojo olimpinis čempionas.

Buvęs krepšininkas taip pat pasidžiaugė Marčiuliono neabejingumu.

„Šarūnas padarė tokį puikų dalyką ir vaikus priėmė su tokiu svetingumu“, – pasakojo Volkovas.

Tuo metu Marčiulionis savo indėlio į pagalbą Ukrainos vaikams nesureikšmino.

„Dviejuose kambariuose gyvena devyni vaikai. Tai nėra įspūdinga, – sakė legendinis krepšininkas. – Bet mes jiems suradome mokyklas, padedame jų mamoms. Tai nėra ideali situacija, wager akivaizdu, kad ji geresnė nei ten, kur jie buvo“, – pasakojo lietuvis.

„Jis visada buvo man kaip brolis ir visuomet buvome labai artimi. Visą gyvenimą dalijamės ta pačia filosofija, tomis pačiomis vertybėmis iki pat šiol“, – pokalbio pabaigoje šiltai apie Marčiulionį atsiliepė Volkovas.



Source hyperlink

Leave a Reply

Your email address will not be published.

close